1
2
3
Juokai ir anekdotai – linksmoji psichoterapijos pusė
Autorius: Mykolas Valainis

Humoras mus lydi nuo seniausių laikų: sunku ir įsivaizduoti, kaip atrodytų mūsų šiandieninis gyvenimas, jei kažkas iš mūsų tolimųjų protėvių nebūtų išradęs humoro kaip deglo, prašviesinančio niūrią ir liūdną kasdienybę. Toks išradimas mažų mažiausiai vertas Nobelio premijos, nes be jo mes netektume didelės dalies džiaugsmo ir žaismingumo bei būtume pasmerkti pernelyg dideliam rimtumui.

Humoras – tai padidinamasis stiklas, praryškinantis tam tikras žmonių gyvenimo situacijas, leidžiantis pažvelgti į jas iš šalies. Juk kartais mes tiesiog per daug įsijaučiame į savo gyvenimą, tampame per daug rimti ir nuobodūs, prislėgti gyvenimo sunkumų bei problemų. Kaimynams bei draugams skundžiamės savo uošviais, anytomis, darbdaviais, politikais ir pan. Pamažu skęstame tame apmaudo ir nuoskaudų liūne, jausdamiesi gyvenimo, aplinkybių, piktų žmonių aukomis. Humoras padeda pamatyti gyvenimo situacijas kitu kampu, atpažinti save patį, artimuosius ar pažįstamus besielgiančius taip pat komiškai kaip anekdotų, juokų ar humoreskų veikėjai.

Humoras taip pat padeda išventiliuoti neigiamus jausmus, pavyzdžiui, pyktį viršininkui ar pan. Būna, kad išgirdę anekdotą, juokiamės dvigubai: už tai, kad jis juokingas, ir už tai, kad jis paliečia kažką jautraus mumyse. Tai gali būti nuoskauda, kad viršininkas nepakėlė atlyginimo, anyta pasakė priekaištą, dėl kurio įsižeidžiau, gali būti jausmas, kad nesu tiek daug pasiekęs kaip kiti man svarbūs žmonės, jaučiuosi menkesnis už kitus ir pan. Išgirdus gerą anekdotą, kuriame įžvelgiu Kitą, ne Save, viduje tarsi šilčiau, šviesiau palieka. Visgi toks juokas turi vieną ydą – juokdamiesi iš kito, mes tarsi jį sumenkinam, padarom žemesniu už save. O sumenkinus kitą, automatiškai pats pasijunti vertingesnis, geresnis... kai atidžiau pažiūri – pakankamai negarbingas būdas pasijausti geriau.  Galbūt todėl aš labiau vertinu gebėjimą pasijuokti iš savęs, kitiems parodyti savo juokingas silpnybes ar ydas.

Psichoterapijoje humoras gali būti labai veiksmingas, naudojant jį pagal paskirtį. Laidyti juokelius kiekviena pasitaikiusia proga atrodo pakankamai nerimta ir neprofesionalu, tačiau tinkamas juokas ar anekdotas tinkamoje vietoje gali būti nepamainoma pagalba, padedant iki ausų savo bėdose įklimpusiam žmogui pakilti aukščiau, ir pažvelgti į save iš kitos perspektyvos. Pasijuokti iš savęs sveika ne tik klientams, bet ir patiems psichologams. Juk neretai patys psichologai pasiduoda visuomenėje vyraujančiam mitui apie jų visažinystę, sugebėjimą permatyti žmogų, ir patys tampa valdomi mito, susireikšmina, užkelia save ant pjedestalo, ir į aplinkinius pradeda žvelgti iš aukšto. O juk psichologas irgi žmogusJ

Taigi neveltui psichoanalitikai mato humorą kaip brandų metodą, kuriuo mūsų organizmas susitvarko su nerimu, skausmingais patyrimais, nesėkmėmis. Juk galima visa gyvenimą širsti ant kitų, jaustis nuskriaustam ar pan., o galima ir su šypsena pažvelgti ir pasijuokti iš savęs (jei neišeina – iš kitų), iš kai kurių savo kvailų poelgių, vaikiškų įsižeidimų, ar pernelyg didelio susireikšminimo. Norėdamas pademonstruoti savo gera valią juokų ir anekdotų atžvilgiu, pateikiu įvairių anekdotų, kuriuos pavyko surasti apie psichologus, psichoterapeutus bei jų klientus. Anekdotų, kuriuose atsispindi psichoterapinio darbo ypatumai, principai bei įvairūs kuriozai.

 ***

 Pacientas: Daktare, man reikia, kažko, kas išjudintų mane; kažko, kas atgaivintų mano kovingą dvasią. Ar galėtumėte kažką patarti?

Psichoterapeutas: Tai kad nėra reikalo, jūs visą tai gausite pažvelgęs į savo sąskaitą.

 ***

Labai drovus vaikinas ateina į barą ir pamato gražią merginą sėdinčią prie baro. Po valandos, sukaupęs visą savo drąsą vaikinas prieina prie jos ir nedrąsiai paklausia „ Hmm, ar jūs nieko prieš, jei aš prisėsčiau truputi pabendrauti su jumis?“

Mergina į tai sureaguoja garsiai sušukdama: „ Na jau ne! Aš su tavim tikrai neisiu miegoti“. Visi esantys bare tuo metu nustebę žiūri į juos. Vaikinas absoliučiai pažemintas nuslenka atgal prie savo staliuko. Po penkių minučių mergina prieina prie jo ir atsiprašo. Nusišypso jam ir sako: ,, tikrai apgailestauju, kad tave taip sukonfūzijau. Matai, aš esu psichologijos studentė ir kaip tik studijuoju, kaip žmonės reaguoja į trikdančias situacijas.“

Į tai vaikinas sureaguoja garsiai sušukdamas: ,,Ką tai reiškia 300 lt?!!“

 ***

Petras lankėsi pas psichoanalitiką keturis metus, kad atsikratytų baimės, jog po lova gyvena pabaisos. Jau ne vienerius metus, jis blogai miegodavo. Nepamena, kada paskutinį kartą jautėsi išsimiegojęs. Tačiau progresas terapijoje buvo menkas, ir Petras tai žinojo. Taigi vieną dieną jis nusprendžia nebevaikščioti pas psichoanalitiką ir pabandyti ką nors kitą.

Po kelių savaičių, Petro buvęs psichoanalitikas susitinka savo klientą Akropolyje ir yra nustebęs matydamas jį visą energingą, žvalų ir linksmą.

„Daktare“, džiaugsmingai pasisveikina Petras „aš sveikas“

„Puikios naujienos“, atsako psichoanalitikas „tu ir atrodai žymiai geriau. Kaip tau tai pavyko?“

„Aš nuėjau pas kitą daktarą ir jis mane išgydė tik per VIENĄ sesiją“

„Vieną?“ nepatikliai perklausia psichoanalitikas.

„Taip mano daktaras buvo bihevioristas“, dalinasi Petras.

Ir kaip jis išgydė tave per vieną sesiją“

„Paprastai, jis pasiūlė man nupjauti lovos kojas“

 ***

Kodėl psichoanalizė yra žymiai greitesnė ir efektyvesnė su vyrais nei su moterimis?

Kai ateina metas sugrįžti į vaikystę, vyras jau ten yra.

***

Kiek psichologų reikia, kad pakeistų lemputę?

Nei vieno, lemputė pasikeis pati, kai bus tam pasiruošusi;

Vieno, bet lemputė turi norėti pasikeisti pati;

Vieno, tačiau prireiks devynių konsultacijų.

 ***

 Koks skirtumas tarp psichoterapeuto ir psichologo?

Jei pasakysite psichoterapeutui „Aš nekenčiu savo motinos“, jis paklaus: ,,Kas paskatino jus tai išsakyti?“

Tuo tarpu psichologas atsakys ,,Ačiū, kad tuo pasidalinot su manimi.“

 ***

Pacientas: Daktare, jūs turite man padėti. Aš turiu problemą ir dėl to labai pergyvenu - dažnai netenku savitvardos būdamas su žmonėmis.

Psichoterapeutas: papasakok apie savo problemą.

Pacientas: Taigi aš tai ką tik ir padariau, ar ne, tu, kvailas mulki!!

 ***

Du psichologai susitinka per dvidešimties metų studijų baigimo jubiliejų. Vienas atrodo jaunatviškas, energingas, lyg ką tik būtų baigęs studijas. Kitas atrodo pasenęs, susirūpinęs, susikrimtęs. Pastarasis ir klausia jaunai atrodančio kolegos: ,,Atskleisk, kokia tavo paslaptis? Klausytis žmonių problemų kiekvieną dieną ištisus metus juk taip sunku. Dėl to taip prastai ir atrodau.“ Jaunai atrodantis kolega į tai: ,,O kas klauso?“

 ***

Pacientas: Daktare, mano žmona mano, kad man pavažiavo stogas, nes aš mėgstu grilio dešreles.

Psichoterapeutas: Nesamonė! Aš ir pats mėgstu grilio dešreles.

Pacientas: Puiku, jūs turėtumėte kada pas mane apsilankyti ir apžiūrėti kolekciją. Turiu šimtus jų.

 *** 

Žmogus ateina pas psichologą ir sako: ,,Kreipiausi į jus nes turiu problemą. Negaliu sustoti galvoti apie seksą.“ Psichologas atsako: ,,Na pažiūrėkime, ką galime išsiaiškinti apie tai“, ir išsitraukia lapus su rašalo dėmėmis. ,,Kas matyti šiame paveikslėlyje?“, klausia.

Žmogus pažiūri į paveikslėlį, pasuka jį, dar pažiūri ir vėl pasuka, kol galiausiai konstatuoja: „Čia vyras su moterimi mylisi lovoje.“

Psichologas atsako: ,,Labai įdomu“, ir parodo kitą paveiksliuką. ,,Kas matyti šiame paveikslėlyje?“, klausia.

Žmogus pažiūri, pavarto paveikslėlį vėl pažiūri ir sako: „Čia vyras su moterimi mylisi lovoje.“

Psichologas pabando dar, parodo trečią paveikslėlį ir užduodą tą patį klausimą. Žmogus, kurį laiką pavartęs paveikslėlį, vėl sako : „Čia vyras su moterimi mylisi lovoje.“

Psichologas konstatuoja: ,,Taigi, matyti, kad jūs esate apsėstas minčių apie seksą.“

„Aš?!“, piktai sureaguoja žmogus: ,,Tai jūs čia rodote visus tuos nešvankius paveikslėlius.“

***

„Pone, kokia jūsų sėkmės priežastis?“

„Du žodžiai“

„Ir kokie gi jie, gerbiamasis?“

„Teisingi sprendimai“

„O kaip jūs priimate teisingus sprendimus?“

„Vienas žodis“

„ Ir koks gi jis?“

„Patirtis“

„O kaip jūs įgijote patirties?“

„Du žodžiai“

„Ir kokie gi jie, pone?“

„Klaidingi sprendimai“

 ***

 Skirtumas tarp psichotiko ir neurotiko

Psichotikas mano, kad du kart du yra penki.

Neurotikas žino, kad du kart du yra keturi – tačiau to nekenčia.

 ***

 Žinoma, aš noriu skyrybų, tačiau būtų geriausia, jei mano žmona nieko nepastebėtų. Nes kitu atveju kiltų tokia scena.

***

Yra trys žmonių tipai: tie kurie moka skaičiuoti ir tie kurie nemoka.

***

Aš pasidariau IQ testą ir atsakymas buvo neigiamas.

***

Visuomet atsimink, kad esi unikalus, kaip ir bet kuris kitas žmogus.

***

Sąmonė – tas erzinantis tarpas tarp snūstelėjimų.

***

Šiandien, aš su malonumu pasidalinsiu savo patirtimi ir patarimu, nes nėra mielesnių žodžių, nei ,,Aš sakiau“.

***

Nereikia kentėti tyloje, kai galima dūsauti, verkšlenti ar skųstis.

***

Aš prisiimu pilną atsakomybę už savo veiksmus, išskyrus tuos, kurie kyla dėl kitų kaltės.

***

Geras atpirkimo ožys yra beveik toks pat priimtinas variantas kaip ir problemos sprendimas.

***

Kadangi mokausi tikėti ir pasitikėti visata bei likimu, man nebereikia nešiotis su savimi ginklo.

***

Ką gi aš daugiau galiu kaltinti dėl savo problemų? Luktelkite minutę.... aš ką nors surasiu.

***

Kodėl aš turėčiau gaišti laiką prisimindamas praeitį, jei galiu tą laiką praleisti nerimaudamas dėl ateities.

***

Aš esu pasiryžęs daryti klaidas, jei kas nors yra pasiryžęs iš jų mokytis.

***

Aš ne kenčiu nuo beprotybės, aš mėgaujuosi kiekviena minute.

***

Būdavau nesugebantis priimti sprendimą. Dabar tiesiog nesu įsitikinęs.

***

Hipochondrija yra vienintelė liga, kuria nesergu. 

„Niekas žmogaus taip nestabdo, kaip jis pats“

-A.Bell -